Taršos užkardymo grupė

Kovai su stambiais teršėjais, veikiančiais pramonės ir gamybos srityje, suburta Taršos užkardymo grupė, sudaryta iš bendrovės specialistų. Jos pagrindinis tikslas – vykdyti didžiausių šalies įmonių, išleidžiančių nuotekas į bendrovės valymo įrenginius, kontrolę.

Taršos užkardymo grupė planinių ir neplaninių patikrų metu atlieka įmonių išleidžiamų ir į Vilniaus miesto nuotekų valyklą patenkančių nuotekų patikras, peržiūri sutartinius įsipareigojimus su verslo klientais.

Pagrindinės Taršos užkardymo grupės veiklos kryptys:

  • Taršos plastiku užkardymas
  • Teisinis bendrovės verslo klientų taršos kontrolės stiprinimas
  • Vežamų nuotekų priėmimo griežtinimas
  • Nuotekų kontrolės griežtinimas

Trumpai apie nuveiktus darbus 2020 m.:

  • Atlikta 120 patikrų įmonėse plastiko atsiradimo nuotekose šaltiniams išaiškinti ir užkardyti
  • Patikrinta 60 siurblinių ir 4 kolektoriai sunkiųjų metalų atsiradimo nuotekose šaltiniams išaiškinti
  •  66 bendrovės verslo klientams pateikti atnaujinti, sugriežtinti sutartiniai įsipareigojimai nuotekų tvarkymui

2020 metais taikytos taršos valdymo priemonės:

  • Taršos plastiku užkardymas

2020 m. pradžioje „Vilniaus vandenys“ susidūrė su neteisėtu plastiko atliekų išleidimu į bendrovei priklausantį nuotekų tinklą. Reaguojant į susidariusią situaciją nedelsiant buvo imtasi visų įmanomų priemonių taršos šaltiniams nustatyti ir plastiko taršai sustabdyti tiek į Vilniaus nuotekų valyklą, tiek į gamtinę aplinką.

Ieškant taršos plastiku šaltinio buvo nuspręsta operatyviai patikrinti visas įmones, perdirbančias plastiko atliekas, jas sandėliuojančias, naudojančias kaip žaliavą savo

gamybinėje veikloje. Identifikuotos 57 tokio profilio įmonės. Jas patikrinus, iš 13 įmonių, kaip iš potencialiai galimų plastiko taršos sukėlėjų, buvo paimti nuotekų mėginiai ištyrimui. Iš viso buvo atlikta apie 120 įmonių patikrų.

Visų atliktų patikrinimų metu buvo nustatyti du taršos plastiku šaltiniai. Juose imti mėginiai dalyvaujant antstoliams, aplinkos apsaugos pareigūnams. Nustačius taršą plastiku, vienam iš bendrovės klientų, po įspėjimo ir toliau leidžiant plastiko atliekas, buvo nutrauktas nuotekų tvarkymo paslaugos teikimas. Paslauga buvo pradėta teikti tik klientui pašalinus plastiko atliekų atsiradimo priežastis ir įgyvendinus papildomas apsaugos priemones (kelių pakopų filtravimo sistemas).

  • Teisinis juridinių klientų taršos kontrolės stiprinimas

2020 m. „Vilniaus vandenys“ sugriežtino reikalavimus juridiniams asmenims norintiems išleisti ar jau išleidžiantiems nuotekas į bendrovei priklausančius tinklus. „Vilniaus vandenys“ pradėjo reikalauti iš klientų informacijos apie numatomus išleisti nuotekų užterštumus, nuotekų sudėtį, gamyboje susidarančius junginius, galinčius patekti į nuotekas. Šią informaciją klientai privalo pateikti prieš gaunant prisijungimo sąlygas, kurios išduodamos naujiems ar esamiems rekonstrukciją numatantiems atlikti „Vilniaus vandenų“ klientams.

Taip pat pradėta reikalauti ir esamų klientų gauti naujas prisijungimo sąlygas, kai didinamos gamybinės apimtys ar keičiamas technologinis procesas. 2020 metais „Vilniaus vandenyse“ parengtos ir patvirtintos naujos „Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo sutarties specialiosios sąlygos“, kurios pradėtos taikyti juridiniams „Vilniaus vandenų“ klientams išleidžiantiems taršias nuotekas. Šiomis sąlygomis klientams aiškiai nustatomi leidžiami išleisti nuotekų užterštumai ir pasekmės už tokių užterštumų viršijimą. 

  • Sutarčių naudojant patvirtintas naujas specialiąsias sąlygas sudarymas

Pasitvirtinus naujus sutartinius reikalavimus juridiniams klientams „Vilniaus vandenys“ sudarė TOP 50 stambiausių klientų sąrašą. Šie klientai papildomai patikrinti imant nuotekų mėginius taršai nustatyti prieš atnaujinant sutartis. Sutarčių atnaujinimo proceso metu TOP 50 sąrašas prasiplėtė iki 66 juridinių klientų. 

  • Vežamų nuotekų priėmimo griežtinimas

2020 m. bendrovė siekdama užkardyti atvežtinių, viršijančių leistinas taršos ribas, nuotekų patekimą į nuotekų valyklas vykdė nuotekų priėmimo punktų rekonstrukcijos projektavimo darbus. Projektuojami pilnai automatizuoti nuotekų priėmimo punktai.

Rekonstrukcijos metu 7 nuotekų priėmimo punktuose numatoma įrengti nuotekų debito matuoklius tikslesnei pristatytų nuotekų apskaitai, automatinius mėginių semtuvus valdomus nuotoliniu būdu atvežamų nuotekų mėginių ėmimui ir taršos matavimo daviklius blokuojančius nuotekų išsipylimą, kai nustatoma neleistina tarša. Taip pat numatomi kiti papildomi įrengimai, gerinantys technologinį procesą (akmenų gaudyklės, smulkintuvai, oro valymas ozonavimo principu). 

„Vilniaus vandenys“ 2020 m. papildė savo teikiamų paslaugų krepšelį ir nuo 2021 m. pradės teikti nuotekų išvežimo paslaugą gyventojams ir juridiniams asmenims, kurie nėra prijungti prie centralizuotos nuotekų surinkimo sistemos.

  • Nuotekų kontrolės griežtinimas

2020 m. „Vilniaus vandenys“ sutankino pramonės įmonių tikrinimo periodiškumus.. Papildomai pradėjo vykdyti sunkiųjų metalų atsiradimo nuotekose šaltinių paieškas. 2020 m. patikrintos visos pirmo kėlimo nuotekų siurblinės ir savitakinės nuotekų linijos, iš kurių nuotekos patenka tiesiogiai į Vilniaus miesto nuotekų valyklą.

2020 m. iš juridinių asmenų pradėti imti nuotekų mėginiai fenolių ir ftalatų koncentracijoms nustatyti. 

 

Trumpai apie jau nuveiktus darbus 2021 metais:

Metus analizavę į mūsų valyklas atitekančias nuotekas ir jų užterštumą, sudarėme Vilniaus miesto nuotekų taršos žemėlapį.

Nuotekų surinkimo taškai leidžia mums suskirstyti miestą į 7 atskiras zonas. Iš žemėlapio matyti, kad padidėjusi tarša nustatoma praktiškai visose jose. Blogiausia situacija miesto pietiniuose rajonuose, kur yra daug pramonės, transporto įmonių, bei miesto centre, Grigiškėse. Dažniausiai viršijamos sunkiųjų metalų, kaip aliuminis, cinkas, ribos. Taip pat dažna padidėjusi azoto ir fosforo junginių, ftalatų tarša.

Plačiau apie mūsų tvarkomose Vilniaus miesto nuotekose randamus teršalus ir jų žalą gamtai bei sveikatai:

 

 

Patarimai nuotekų tvarkymui ir lietaus vandens panaudojimui 

Pakartotinis vandens naudojimas –  pirmiausia, yra raginimas verslo atstovams keisti gėlą požeminį vandenį lietaus vandeniu arba išvalytomis nuotekomis. Šis būdas atitinka Europos ir viso pasaulio aplinkosauginius interesus, susijusius su vandens prieinamumu ir nuotekomis natūralioje aplinkoje. Mūsų tikslas – paskatinti „Vilniaus vandenų“ klientus kartu su mumis sukurti ilgalaikį planą, numatantį didesnį pakartotinį vandens naudojimą ir ekologiškai tvarų vandens resursų valdymą. Tai padės visiems geriau suprasti vandens vartojimo aplinkosauginę reikšmę, taip pat nuotekų naudojimo galimybes bei iššūkius.

Kas yra pakartotinis vandens naudojimas?

Paprastai nuotekas sudaro: buitinės nuotekos iš virtuvių, vonių ir tualetų; komercinių bei pramonės įmonių nuotekos; taip pat žemės ūkyje/sodininkystėje /vandens ūkyje susidaręs nereikalingas vanduo. Visame pasaulyje žemės ūkis, pramonė ir namų ūkiai išleidžia nuotekas skirtingais kiekiais, skirtingos kokybės bei skiriasi nuotekų valymo mastais. Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje gana plačiai paplitusi praktika, kad pramoninės nuotekos išleidžiamos į komunalinių nuotekų sistemą. Vakarų Europos šalyse tai pasitaiko rečiau ir „išmaniuosiuose miestuose“ rekomenduojama, kad naujos įmonės atskirtų technologinių procesų nuotekų srautą ir neišleistų jų į komunalinių nuotekų sistemą. Pakartotinis nuotekų naudojimas pramonės įmonėse vyksta per vidines vandens sistemas (vidinis pakartotinis naudojimas ar perdirbimas) arba naudojant nuotekas iš aplinkos, pavyzdžiui, lietaus vandens rezervuarus (išorinis pakartotinis naudojimas).

Kam valyti nuotekas?

Didžioji dalis vandens, naudojamo namuose, pramonėje ir įmonėse, turi būti išvalytas prieš jį išleidžiant į aplinką. Gamta turi nuostabų sugebėjimą susidoroti su nedideliais vandens švaistymo ir taršos kiekiais, tačiau būtų katastrofa, jeigu neišvalytume milijardų tonų nuotekų, visame pasaulyje susidarančių kiekvieną dieną, prieš išleidžiant jas atgal į aplinką. Valymo įrenginiai teršalus nuotekose sumažina iki tokio lygio, kokį gali išvalyti pati gamta. Tuo tarpu „Vilniaus vandenys“ laikosi „Nulinės tolerancijos“ politikos ir siekia daryti daugiau negu reikalauja šiuo metu galiojantys aplinkosauginiai teisės aktai, t. y. siekti nulio gėlo vandens švaistymo bei nulinės išvalytų nuotekų taršos.

Nuotekų valymas – tai rūpinimasis tiek gamta, tiek ir savo sveikata. Nuotekos apima ne tik tai, ką savo namuose ir įmonėse nuleidžiame į vandentiekį. Į nuotekas patenka ir lietaus vanduo. Iš pirmo žvilgsnio jis galėtų atrodyti švarus, bet, susimaišęs su kelio dulkėmis, nešvarumais nuo automobilių ir stogų jis galėtų pakenkti mūsų upėms ir ežerams, todėl šios nuotekos taip pat valomos specialiu būdu prieš išleidžiant jas į gamtinę aplinką. Tik tada galime būti tikri, kad vandens telkinių vanduo bus saugus ir tinkamas tiek žmogui, tiek ir augalams, gyvūnams bei paukščiams. Jei nuotekos nėra tinkamai išvalytos, tai gali neigiamai paveikti aplinką ir žmonių sveikatą – nyks žuvų ir laukinių gyvūnų populiacijos, bus taikomi rekreacinio vandens naudojimo apribojimai, net paplūdimių uždarymas ir kt.

Štai keletas teršalų, kuriuos galima rasti nuotekose, ir galimo žalingo šių medžiagų poveikio ekosistemoms ir žmonių sveikatai pavyzdžių: supuvusios organinės medžiagos ir šiukšlės gali išnaudoti ištirpusį deguonį vandens telkinyje, todėl žuvys ir kita vandens biota negali išgyventi. Dėl per didelių maistinių medžiagų, tokių kaip fosforas ir azotas (įskaitant amoniaką), gali atsirasti eutrofikacija ir vanduo gali būti toksiškas vandens organizmams, skatinti pernelyg didelį augalų augimą, sumažinti turimą deguonį, pakenkti nerštavietėms, pakeisti buveines ir sąlygoti tam tikrų rūšių nykimą. Chloro junginiai ir neorganiniai chloraminai gali būti toksiški vandens bestuburiams, dumbliams ir žuvims. Bakterijos, virusai ir ligas sukeliantys patogenai gali užteršti paplūdimius ir vėžiagyvių populiacijas, dėl to gali būti ribojamas žmonių poilsis, geriamojo vandens ir vėžiagyvių vartojimas. Tokie metalai kaip gyvsidabris, švinas, kadmis, chromas ir arsenas gali turėti ūmų ir lėtinį toksinį poveikį augalams, gyvūnams ir žmogui. Kitos medžiagos, pavyzdžiui, kai kurie farmacijos ir asmens higienos produktai, daugiausia patekę į aplinką per nuotekas, taip pat gali kelti grėsmę žmonių sveikatai, vandens gyvūnijai ir laukinei gamtai.

Nuotekų valymas

Pagrindinis nuotekų valymo tikslas yra pašalinti kuo daugiau suspenduotų kietųjų dalelių, kol likęs vanduo, vadinamas nuotekomis, išleidžiamas atgal į aplinką. „Pirminis valymas“ pašalina apie 60 procentų suspenduotų kietųjų dalelių iš nuotekų. Šis valymas taip pat apima nuotekų aeravimą (maišymą), kad jame vėl atsirastų deguonies. Antrinis valymas pašalina daugiau nei 90 procentų suspenduotų kietųjų dalelių.

Vis dėlto, didžioji dalis išleidžiamų nuotekų kokybės ir taip pat paviršinių vandens telkinių būklės priklauso nuo vartotojų elgesio. Kitaip tariant – kiekvienas vandens vartotojas turi būti sąmoningas, atidus ir laikytis šių tinkamo nuotekų tvarkymo taisyklių:

  1. Kanalizacijos vamzdžiai – ne vieta atliekoms.

Namo buitinių nuotekų kanalizacijos tinklai yra sudėtinga sistema, susidedanti iš vamzdžių, alkūnių, jungčių ir pan. Neatsakingi gyventojai maisto atliekas, šiukšles neišneša į šiukšlių konteinerius, o jas sumeta į klozetą. Maisto likučiai, popierius, higienos reikmenys, kavos tirščiai, kalkės, cementas, dažai, klijai, kačių kraikas ir kitos neorganinės ir netirpios medžiagos, patekusios į vamzdžius, juos užkemša, ypač prie alkūnių, jungčių. Dėl tokio elgesio gresia vamzdynų avarijos, kuomet  gali tekti keisti visą vamzdyną, kuris kainuoja tikrai brangiai. Atliekos, pilamos į klozetus bei kriaukles, ne tik užkemša nuotekų vamzdynus ir siurblines, bet ir trikdo nuotekų valymo procesą.

  1. Nepilkite į kanalizaciją riebalų, naudotos alyvos, naftos produktų.

Maistinių riebalų likučiai yra opios ir dažnai pasikartojančios problemos priežastis. Daugiausiai iš įvairių maitinimo įstaigų į vamzdynus kartu su nuotekomis patenkantys riebalai kaupiasi ant vamzdžių sienų, juos užkemša ir taip sukelia avarijas nuotekų tinkle. Ėmus perdirbti riebalų likučius, ilgainiui tokių avarijų Vilniaus mieste sumažėtų.

Kavinių virtuvėse susikaupusiais panaudotais riebalais dažnai atsikratoma paprasčiausiu būdu – juos supilant į kriauklę arba į klozetą. Kol riebalai nėra atšalę, jie pasiekia magistralinius nuotekų trasas ir tuomet stingdami, lyg žmogaus kraujagyslėse, limpa prie vidinių vamzdžių sienų. Naujai atitekantys riebalai kabinasi už šių slenksčių ir ilgainiui čia susidaro toks sustingusių riebalų kamštis, kad pro jį nebeprateka vanduo. Ne išeitis ir riebalus skaldančių chemikalų pylimas į nuotekas, tai nėra veiksminga. Kavinėse ,susikaupiant didesniems riebalų kiekiams, šių chemikalų prireiktų tiek, kad verslininkams tai daryti neapsimokėtų finansiškai. Be to, į nuotekas patenkantys dideli kiekiai cheminių preparatų didina pačių nuotekų užterštumą ir apsunkina nuotekų valymo įrenginių procesą.

Vienintelis veiksmingas šios problemos sprendimas verslininkams yra įsirengti riebalų gaudyklę. Tai specialus šulinys, kuriame riebalų tirščiai kaupiasi jo paviršiuje, o toliau į nuotekų trasą nuteka vanduo. Tuo tarpu buityje riebalus derėtų tvarkyti kaip atliekas ir jokiu būdu jų nepilti į klozetą.

  1. Nemeskite į kanalizaciją senų vaistų.

Vaistinių preparatų (tablečių, skysčių) jokiu būdu negalima atsikratyti kartu su nuotekomis ar išmetant į šiukšliadėžę. Priešingu atveju gali būti užterštas dirvožemis, gruntiniai ir vėliau paviršiniai vandenys, kuriuose gyvenantys vandens gyvūnai turės beveik tiesioginį kontaktą su vaistinių preparatų likučiais.

Visas be išimčių senas ir nebevartojamas tabletes galima pristatyti į bet kurią vaistinę. Kai kurias buityje susidarančias medicinines atliekas (adatas, švirkštus), iki jos paklius pas atliekų tvarkytojus, reikėtų laikyti sandarioje pakuotėje (plastikiniame ar stikliniame butelyje, metalo inde), o štai gyvsidabrio išmetimas į klozetą gali padaryti nepataisomos žalos aplinkai, todėl jis turi būti tvarkomas kaip pavojinga medicininė atlieka.

  1. Naudokite aplinkai draugiškas valymo ir skalbimo priemones.

Besirūpinantys savo sveikata žmonės nuolat ieško kuo natūralesnių valymo ir namų ruošos būdų. Ekologiškos švaros prekės ir buitinė chemija padeda išvengti alergijų ir yra draugiškos aplinkai. Buities prekės be konservantų, dažiklių, kvapiklių, pagamintos iš aukštos kokybės natūralios kilmės ekologiškų žaliavų, yra ne tik žmogui ir gamtai palankus, bet kartu ir ekonomiškas sprendimas. Ekologiškos valymo priemonės dažnai būna koncentruotos ir to paties kiekio užtenka ilgiau.

  1. Netoleruokite neteisėto nuotekų išleidimo.

Net jeigu visi laikysimės tinkamo nuotekų išleidimo taisyklių, esant nors vienam netvarkingam gyventojui, kenčia visas namas arba gyvenvietė. Dėl netinkamo buitinių nuotekų kanalizacijos eksploatavimo didėja eksploatacijos kaina, o nevalytas buitines arba pramonines nuotekas leidžiant į aplinką – daroma žala gamtai. Būkime supratingi, atsakingi ir pilietiški.

Lietaus vandens panaudojimas

Lietaus vandens kaupimas rezervuaruose arba talpose Lietuvoje tampa vis populiaresnis. Ir nieko keisto, juk gyvename šalyje, kur bet kuriuo metų laiku lietus yra dažnas svečias. Vienas iš didžiausių privalumų – lietaus vanduo yra nemokamas. Tereikia atitinkamuose rezervuaruose arba talpose surinkti vandenį ir jį panaudoti. Lietaus kaupimas talpose ypatingai aktualus tiems, kurių soduose, daržuose arba kiemuose nėra šulinių, o laistymas vandentiekio vandeniu pareikalauja nemažų kaštų. Lietaus vanduo taip pat daug sveikesnis augalams. Jo temperatūra aukštesnė nei šalto vandentiekio vandens ir yra artimesnė aplinkos temperatūrai, todėl lietaus vanduo skatina geresnį augalų augimą. Be to, talpose sukauptame vandenyje nėra kalkių, todėl jis puikiai tinka automobilio plovimui. Lietaus vandens surinkimas ženkliai prisideda prie gamtos tausojimo. Juk naudodami lietaus vandenį, tausojame gruntinio vandens išteklius ir mažiname energijos sąnaudas.

Surinkto lietaus vandens naudojimo būdai yra labai įvairūs. Priklausomai nuo to, kokio tipo lietaus vandens surinkimo sistemą turite, išvalytą lietaus vandenį galite naudoti šiais būdais:

  • Gerti ir gaminti maistą.
  • Plauti ir skalbti.
  • Maudytis.
  • Naudoti WC nuleidimui.
  • Laistyti vejas, sodus ir kambarinius augalus.
  • Naudoti kompostavimui.
  • Laukiniams ir naminiams gyvūnams bei gyvuliams girdyti.
  • Naudoti tvenkiniams ir baseinams pripildyti.

Kaip „Vilniaus vandenys“ pakartotinai naudoja vandenį

Antavilių vandentiekio stotis yra didžiausia tokio tipo stotis Vilniuje. Čia eksploatuojami vandens gerinimo įrenginiai paruošia ir aprūpina vandeniu daugiau kaip pusę Vilniaus miesto gyventojų. Vanduo čia patenka iš artezinių gręžinių ir čia per parą paruošiama vidutiniškai apie 47 000 m3 vandens. Iš vandens šalinant geležies ir mangano perteklių naudojama atvirų filtrų sistema. Iš žemės gelmių vanduo pumpuojamas į vandens gerinimo įrenginius, patenka į aeracinius slenksčius, kur yra prisotinamas deguonies. Toliau vanduo patenka į atvirus filtrus, kurie yra užpildyti kvarciniu smėliu. Per filtrą bėgantis vanduo jame palieka geležies ir mangano perteklių. Filtruose prisikaupus didelei koncentracijai geležies, filtras užsikemša ir tuomet vandeniui darosi sunku pratekėti. Tuomet turime filtrus išplauti ir tam yra naudojamos orapūtės bei vandens siurbliai. Pirmiausia į filtrą patiekiamas didelis srautas oro, kad filtro smėlį supurtytų, o siurbliais stumiamas vanduo per filtrą geležies perteklių nuplauna nuo smėlio, kuris patenka į paplavų rezervuarą. Per mėnesį čia susikaupia apie  6 t geležies, kurią „Vilniaus vandenys“ atiduoda Palemono keramikos gamyklai ir čia geležis panaudojama plytelių gamybai.

Minėtame rezervuare geležis nusėda į dugną, o vanduo, panaudotas filtro plovimui, dar kartą yra išvalomas slėginiuose filtruose, grąžinamas atgal į sistemą  ir taip vandens ruošime nepatiriami jokie vandens nuostoliai. Antavilių vandens gerinimo įrenginiuose yra 8 filtrai, vieno filtro plovimui panaudojama apie 70 m3 vandens, filtrai plaunami vidutiniškai kas tris dienas. Per šių metų, 2021-ųjų birželį čia filtrai buvo plauti 83 kartus ir panaudota 5630 m3 vandens, kuris buvo pakartotinai išvalytas ir patiektas Vilniaus miesto gyventojams.

 

Grįžti atgal